Kalbiname Dominyką, kuris dirba CGI Lithuania Draudimo kompetencijų centre. Dominykas derina darbą su Programų sistemų studijomis ir, kaip pats pasakoja, po rytinių paskaitų keičia asmeninį kompiuterį į darbinį ir kimba atlikti pavestas užduotis. Galvodamas apie profesijos pasirinkimą jis rinkosi tarp fizikos, kuri jam sekėsi mokykloje, bei ją studijuoti įkvėpdavo tėčio, gamtos mokslų daktaro, pavyzdys, ir IT, kuri sužavėjo savo svarbiu vaidmeniu šiuolaikiniame pasaulyje, augimo ir pokyčių dinamika. Dominykas žinojo, kad jo dabar studijuojama programa gan sudėtinga, tačiau jam buvo patraukli ir dėl perspektyvos susirasti gerai apmokamą darbą po studijų. Taigi, sužinojęs, kad jo baigiamųjų egzaminų įvertinimas lėmė aukštesnį stojamąjį balą renkantis Vilniaus Universiteto Matematikos fakultete populiarią IT specialybę, neabejodamas pasirinko programų sistemų studijas.
Studijuodamas Dominykas ieškojo praktikos arba darbo, kur galėtų pritaikyti savo žinias, tad gavęs darbo pasiūlymą iš CGI Lithuania labai apsidžiaugė galimybe dirbti su realiais projektais. Dominykas buvo vienas iš tų talentingų studentų, kurių kompetencija ir žinios paliko tokį gerą įspūdį, kad jis iš karto buvo pasamdytas dirbti.
Dominykas darbo (ir mokslų) dieną pradeda ją planuodamas – susidėlioja mintyse, ką turi nuveikti ir padaryti. Jis prisipažįsta, kad kartais pasikeičiančios aplinkybės sujaukia jo dienos planus, tad vėl reikia perplanuoti veiklas iš naujo. Jam labiausiai patinka kolegos ir vadovai, su kuriais kartu tenka dirbti. Jam didelį įspūdį paliko jo vadovo poelgis: kai sužinojo, kad turi izoliuotis namuose, nes susirgo Covid-19, jo vadovas paskolino jam visam izoliacijos laikui savo PlayStation, kad neprailgtų tas nemalonus sirgimo ir atskirties laikotarpis.
Klausiame Dominyko, ko jis išmoko dirbdamas CGI. Dominykas pripažįsta, kad jam sudėtinga įvardinti ir sustruktūruoti visas žinias ir įgūdžius, kuriuos įgijo dirbdamas čia. Kadangi tai jo pirmas darbas IT srityje - jam daug kas buvo nauja, tad ir nauji įgūdžiai apima nuo patirties dirbant su JIRA ir Git įrankiais iki oficialios rašytinės komunikacijos anglų kalba, kurią, kaip jis sako, paruošti „irgi yra reikalų“.
Šiuo metu daugelis iš mūsų dirba iš namų. Domimės, kaip Dominykui sekasi išlaikyti motyvaciją, veiksmingai dirbti ir išlikti aktyviam tokiu sudėtingu laikotarpiu. Dominykas teigia, kad iš techninės pusės darbas iš namų problemų jam nesukėlė, tačiau jis suprato, kad sudėtinga susitelkti ir susikaupti darbui, kai prie to paties stalo ir dirbi, ir studijuoji, ir, tarkime, žaidi kompiuteriu. „Reikėjo ilgesnio laiko, kol sugebėjau atsiskirti tuos dalykus ir pradėti bent kažkiek našiau dirbti“, - pripažįsta jis. Nors Dominykui dabar namie dirbti sekasi geriau nei pernai pavasarį, tačiau jis sako, kad mielai grįžtų į biurą.
Dominykas dalijasi, kaip jam pavyksta organizuoti savo darbo dieną:
„Dažniausiai susigalvoju planą tai dienai, ką aš turiu padaryti ar pasiekti tam tikrą rezultatą. Paprastai paruošiu planą savaitei, labai retai ilgesniam laikotarpiui. Tokiais mažesniais inkrementiniais žingsniais man susiplanuoti savo veiklą paprasčiau ir atrodo, kad iš tikrųjų pasiekiu kažkokį progresą“.
Dominykas pataria tokioje situacijoje išlikti kantriems – jis mano, kad žmonės natūraliai priešinasi pokyčiams tiek darbe, tiek gyvenime, tačiau jie taip pat gali lengvai prisitaikyti prie šių naujų aplinkybių. „Laikui bėgant mes išmokstame dirbti ir šitoje naujoje situacijoje ir tos emocijos, kurios , bent man, dažnai sukyla – nuslūgs, o kai jau vėl visi „išeisime į laisvę“, tada viskas atrodys, kad nieko ir nenutiko,“ – sako jis.
Praeitų metų rudenį Dominykui teko persirgti Covid-19 virusu: jis susirgo vienu metu su kitais pažįstamais, visi panašiu laiku ir pasveiko. Jis pasakoja, kad vienas iš pažįstamų pasidalino informacija, kad persirgusių Covid-19 žmonių kraujo plazma gali būti naudinga kitiems sergantiems pacientams.
Dominykas dalijasi savo patirtimi:
„Niekad nebuvau davęs kraujo, nors visada norėjau. Vis atsirasdavo kokių nors pasiteisinimų. Tuo metu persirgusių nebuvo labai daug, o sergančių kiekis augo. Tad pagalvojau, gal mano kraujo plazma kažkam gyvybę išgelbės. Turėdamas tokį tikslą gavau kraujo centro kontaktus ir važiavau priduoti plazmos“.
Jau du kartus davęs savo kraujo plazmos su antikūniais, kad padėtų sunkiai sergantiems jis ragina tai daryti ir kitus galinčius tai padaryti:
„Nesibaiminkite duoti kraujo – Santariškių kraujo centro kolektyvas labai fainas ir draugiškas, tad tikrai nėra ko bijoti. Norėčiau paskatinti tuos, kas gali duoti plazmos – nesivaržykite. Ne tik padėsite sergantiems, bet ir karmos taškų už gerus darbus surinksite J“.
Žavimės Dominyko motyvacija, dėkojame už pasidalinimą ir linkime sėkmės!